Apšilimas arba pirmoji išvyka į Kačerginė / 2015-04-12

Aukštadvaris

Prieš vykdami į Nemunring‘ą sugalvojome iš po žiemos sustingusius kaulus prajudinti siauroje ir vingiuotoje Aukštadvario kartingų trasoje. Ten nuvykus, pasirodė jog mūsų niekas nelaukė, dėl „per daug užimtos“ trasos, todėl pavyko palakstyti gal tik 15 min., po kurių vos pastovėjau ant kojų ir atgavau kvapą (laikas mažinti mėsainių kieki…). Tuomet nuskrieję Pivašiūnų ir Daugų keliukais ir suvalgę po alytietišką šašlyką išsiskirstėme – kas vyko į Kauną, kas grįžo į Vilnių ruoštis The big day.

Kačerginė

Kaip įprasta, vėluodami ir visko nespėdami, atvykome į trasą ir įkūrėme jaukų camp‘ą. Matydamas šalia trasos tūnančius sovietinius alytnamius, kuriuose įsikūrusi administracija, supratau, jog turime nuostabiai išvystytą motosporto struktūrą. Po kiek laiko šalia mūsų įsikūrė draugiški NATO naikintuvų pilotai, užsimaskavę ir pasivadinę „Adrenalino centru“, kurie trasoje gąsdino lėkdami 40s rate greičiau nei aš, bei lenkdami kone kas antrą ratą. Vienas jų, Deivis, sugalvojo pahighside‘inti (1:40min) ir taip baigė savo sekmadieninę treniruotę.

Na ir tada  sekė TA akimirka, kuomet beveik drebančiomis rankomis pirmą kartą išvažiuoji į vienintelę Lietuvoje trasa ir apsuki keletą ratų. Seka susižavėjimas ir baimė: didelės įkalnės ir nuokalnės, aplinka, ąžuolo posūkis yra tiesiog pasakiški, tačiau po lietaus džiūstantis asfaltas ir per kelis metrus nuo trasos esantys barjerai nekėlė didelio saugumo jausmo. Realiai jokio saugumo jausmo. Įgavus vis daugiau pasitikėjimo imi sukti ratus drąsiau ir greičiau, kas lėmė jog dėl per didelio greičio (ok, ok, nebuvo ten to greičio…), teko pačiam ravais pasivažinėti (2:25 min), kas buvo puiki praktinė pamoka, kad stabdis – toli gražu ne visada geriausias sprendimas. Kitam kolegai pasivažinėjimas už trasos baigėsi dviem mėnesiais be motociklo. Darius paturėjo pamoką, jog persiveržti stabdžių supportų varžtus prieš važiuojant į trasą – būtina, su sąlyga nenorint jų pamesti; Mantas savo ruožtu dienos pabaigoje švelniai palowside’ino, bet atsipirko tik mažu špakliaus ir dažų kiekiu. Bet nei vienas gerai važiuojantis motociklistas nebuvo nekritęs, nepaguldęs savo žirgo, taigi ir mes mokomės bei tobulėjame kiekvieną kartą skriedami duobėtu Kačerginės asfaltu.

Apibendrinant, diena praėjo su nuotykiais, tačiau visai tai užkabino taip, jog supratome, kad šį sezoną Lietuvos autosporto Mekoje lankysimės dar ne karta. Pirmi žingsniai žengti, apšilimas padarytas, nekantriai laukiame Coffee racers organizuojamo Trackday kita savaite.

Leave a Reply

Your email address will not be published.